Dėl mokyklinės uniformos

Telšių "Atžalyno" progimnazijos mokyklinės uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas

Dėl mokyklinės uniformos užsakymo

Paspaudę, žemiau esančią nuorodą, rasite informaciją apie mokyklinės uniformos užsisakymą internetu:

Telšių "Atžalyno" progimnazijos mokyklinės uniformos užsakymas internetu

Atsisveikinimas su aštuntokais ir dešimtokais

... Jau baigias paskutinė pamoka.
Sudėk visus taškus, nusišypsoki draugui.
Eik, mielas vaike, lai sėkmės ranka
Tave laikys apglėbusi vingiuojant takui.

(Ilona Urbanavičiūtė – Bumblauskienė)

Birželio 3 d. aštuntų ir dešimtų klasių mokiniai atsisveikino su mokykla. Direktorius Vytautas Vaitkus tarė atsisveikinimo žodžius ir įteikė pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus 10-tų klasių mokiniams bei -  1 pakopos pažymėjimus 8-tų klasių mokiniams.

Įteiktos padėkos mokiniams už labai gerą mokymąsi, pasiekimus olimpiadose, konkursuose bei aktyvų dalyvavimą mokyklos veikloje ir už jos ribų.

Aštuntų klasių mokiniai prisiminė patirtus įspūdžius mokykloje, nuoširdžiai padėkojo pirmosioms mokytojoms, auklėtojoms, visiems mokytojams, administracijai ir įteikė po gėlės žiedą. Šventės pabaigoje visi kartu sudainavo mokyklos dainą.

Šviečiamoji gyvulininkystės programa pradinėse klasėse

Šiais mokslo metais pradinių klasių mokiniai dalyvavo Lietuvos žemės ūkio ministerijos Šviečiamojoje gyvulininkystės programoje, kurios pagrindinis tikslas - skatinti vaikų ir jaunimo susidomėjimą gyvulininkyste. Projektą koordinavo direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jadvyga Dapšienė, už veiklų organizavimą buvo atsakinga pradinių klasių mokytoja metodininkė Irena Bugelienė.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti Šviečiamosios gyvulininkystės pogramoje. Jos metu mokiniai buvo supažindinti su Lietuvoje paplitusiomis tradicinėmis gyvulininkystės šakomis bei gyvulininkystės specialistų rengimu, darbo šioje srityje galimybėmis. Mokiniai noriai dalyvavo diskusijose, dalijosi turima patirtimi apie gyvulių priežiūrą, išskirtines jų savybes, net charakterio bruožus. Į veiklą buvo įtraukti ne tik mokinių tėveliai, bet ir seneliai, kurie siekė ugdyti sveiką ir ekologišką požiūrį į ūkininkavimą. Mokiniai susipažino su jaunuoju ūkininku, baigusiu tą pačią mokyklą, kurioje jie šiuo metu mokosi. Vaikams tai paliko didžiulį įspūdį, nes jie pamatė, kad jauni žmonės imasi iniciatvos, grįžta į tėvų įkurtus ūkius. Tai paskatino susimąstyti ir pakeisti požiūrį į ūkininkavimą.

Mokiniai dalyvavo įvairiose praktinėse veiklose. Veiklos buvo organizuojamos bendradarbiaujant su mokinių tėveliais bei seneliais. Aplankytas ekologinės gamybos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis Lėlaičių kaime Mažeikių rajone, Žvejo sodyba Klaipėdos rajone, ferma Lauko Sodoje, dalyvauta edukaciniame užsiėmime apie „Džiugo“ sūrį „Alkos“ muziejuje. Vaikai patys kūlė kiaušinius, šildė medų, minkė tešlą ir kepė meduolius. Jais vaišino darželio „Saulutė“ auklėtinius.

Buvo ruošiami individualūs pranešimai apie namie auginamus gyvūnus. Pranešimus ruošė ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai. Be to, mokiniai svečiavosi vieni pas kitus ir susipažino su draugų augintiniais. Žinias įtvirtino atlikdami užduotis Šviečiamosios gyvulininkystės programos organizatorių dovanotose knygelėse.

Dalyviai dėkoja organizatoriams už dovanėles ir galimybę dalyvauti tokioje šaunioje programoje, kuri praplėtė mokinių akiratį, sustiprino žinias apie gyvulininkystę, sukūrė nuoširdžią bendravimo atmosferą.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jadvyga Dapšienė

1-5 klasių mokslo metų užbaigimo šventė

Štai ir prabėgo dar vieneri mokslo metai. Artėja išsvajotos atostogos...

Antradienio rytą visi pradinių ir penktų klasių mokiniai rinkosi į aktų salę, kur vyko mokslo metų užbaigimo šventė. Mokiniai žiūrėjo spektaklį „Prašoktos kurpės“, kurį parodė mūsų mokyklos mažieji aktoriai. Taip pat skambėjo dainos ir eilėraščių posmai.

Mokinius pasveikino, įteikė padėkos raštus, o ketvirtokams - pradinio išsilavinimo pažymėjimus mokyklos direktorius Vytautas Vaitkus ir pavaduotoja Jadvyga Dapšienė. Po apdovanojimų kiekviena klasė gavo „laivelius, į kuriuos turėjo įsodinti kapitoną ir keleivius“. Įvykdę šią užduotį visi iškeliavo į vasarą.

Mokinių ir jų tėvelių pagerbimo šventė „Mokyklos garbė 2016“

Mūsų mokykloje pirmą kartą buvo suorganizuota mokinių pagerbimo šventė „Mokyklos garbė“, į kurią buvo pakviesti mokyklos pirmūnai, jų tėveliai, klasės vadovai, mokytojai.

Šio ypatingo vakaro metu mokyklos padėkomis buvo apdovanoti gabių mokinių tėveliai, o mokiniai – simboliniais medaliais. Visiems nominanatams buvo skiriami muzikiniai kūriniai, išsakyta nuoširdžiausia padėka už tai, kad garsina mūsų mokyklos vardą, rodo pavyzdį ateinančioms kartoms ir siekia savo užsibrėžtų tikslų.

Džiaugiamės gražiu renginiu ir tikimės, kad „Mokyklos garbė“ taps tradicinė.

Keliam nykščius už Anykščius!

Mus, atvykusius į Anykščius, pasitiko turizmo informacijos centro gidė Kristina, kuri mus lydėjo visą dieną ir labai įdomiai (aukštaičių tarme!) papasakojo apie lankytus objektus. Pažintį su šiuo Aukštaitijos miestu pradėjome tautodailininko S. Petraškos akmens tapybos parodoje. Šis menininkas unikalia, tik jam būdinga tapybos akmens dulkėmis technika paveiksluose įamžino savo gimtinės peizažus, Lietuvos valstybės simbolius. Apsilankę rašytojo A. Vienuolio-Žukausko memorialiniame muziejuje išvydome autentišką rašytojo buities ir kūrybos erdvę, o prie A. Baranausko klėtelės sužinojome, kad rašytojas, parvažiavęs atostogauti namo iš Varnių kunigų seminarijos, čia ilsėdavosi ir skaitydavo. Šioje klėtelėje 1858-1859 m. vasaromis A. Baranauskas parašė žymiausią savo kūrinį – poemą Anykščių šilelis. Siauruko muziejuje, įkurtame geležinkelio stotyje, mus pasitiko pats muziejaus direktorius Antanas Verbickas, kurio pasakojimo apie eksponatus klausėmės net išsižioję. Atidžiai apžiūrėjome eksponuojamą garvežį Škoda, drezinas, kitus siaurojo geležinkelio riedmenis, įvairias ryšio bei signalizavimo priemones, laukiamąją salę,  tarpukario Lietuvos stoties viršininko kabinetą. Dar vienas tą dieną mūsų aplankytas objektas buvo Medžių lajų takas – vienintelis toks Baltijos šalyse. Šis takas medžių viršūnėmis vingiavo 300 metrų ir vedė į 34 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galėjome apžvelgti Anykščių šilelį, pasigrožėti Šventosios upės vingiais, pasivaikščioti tarp medžių lajų. Šalia jo – Puntuko akmuo. Tai antrasis pagal dydį riedulys Lietuvoje. Visi, linksmai rankomis jį išmatavę ir iškėlę nykščius už Anykščius, įsiamžinome šalia jo. Užkopę ant Šeiminiškėlių (Vorutos) piliakalnio sužinojome, kad jis mena vienintelį  Lietuvos karalių Mindaugą. Papilio kiemelyje išbandėme rankų taiklumą šaudydami iš lanko, žaidėme senovinius žaidimus, suorganizavome linksmas bėgimo su kliūtimis varžybas. Į Laimės žiburį (tai rašytojo Jono Biliūno kapas ir paminklas ant Liūdiškių kalvos) lipome tylėdami, nes norėjome, kad išsipildytų slapčiausi mūsų norai. Vakare, įveikę 184 laiptelius į 33 metrų aukštį, Anykščių Šv. Mato bažnyčios bokšto apžvalgos aikštelėje grožėjomės nuostabia miesto ir jo apylinkių panorama, sužinojome bažnyčios istoriją.

Antrą ekskursijos dieną, gegužės 28-ą, šeštadienį, apsilankėme Dainuvos nuotykių slėnyje, įsikūrusiame Anykščių šilelio prieglobstyje, ant Šventosios upės kranto. Čia keliavome nuo medžio ant medžio, įveikėme vis sudėtingesnes trasas ir gaudėme vėją skrisdami per gražuolę Šventąją. COSMOS Paukščių take (veidrodžių kambaryje) žvalgėmės po beribį kosmosą ir patyrėme begalybės pojūtį. Savo ekskursiją baigėme vasaros rogučių trasoje ant Kalitos kalno. 500 metrų ilgio trasa, kuria galėjome skrieti net 40 km/h greičiu, su 5 posūkiais, tramplinu bei kilpa mums sukėlė netikėtų emocijų ir paliko neišdildomų įspūdžių.

Grįžome iš kelionės labai pavargę, tačiau linksmi ir sustiprėję, nes ne vienas iš mūsų nugalėjome įvairias savo baimes ir patys sau įrodėme, kad labai norėdami galime įveikti visas kliūtis.

Ekskursijos vadovė - mokytoja Jūratė Šliažienė

Kitokios pamokos

Šie mokslo metai mūsų klasei buvo ypatingi: mes ne tik tapome mokyklos metų klase, dalyvavome įvairiuose renginiuose mokykloje, rajone ir respublikoje, bet ir turėjome galimybę susipažinti su studentais Rabia iš Turkijos ir Jemo iš Gruzijos.

Rabia atvyko iš Gaziantepo miesto Zirvės universiteto į Žemaitijos kolegiją pagal Erasmus programą. Šios abi mokymo institucijos glaudžiai bendradarbiauja. Žemaitijos kolegijoje Rabia lankė paskaitas, tačiau daug laiko praleido ir „Atžalyno“ mokykloje. Kadangi ateityje ji ketina būti anglų kalbos mokytoja, Rabia atliko pedagoginę praktiką pas mūsų klasės vadovę J. Damanskienę, stebėjo ir vedė anglų kalbos pamokas, dalyvavo mokyklos ir mūsų klasės renginiuose. Mokiniams labai patiko visada linksma ir energinga mokytoja. Kai kurioms mergaitėms Rabia spėjo tapti puikia drauge. Jos kartu linksmai leido laisvalaikį, susipažino su Telšių miesto įžymybėmis.

Rabia mėgsta gamtą, ji džiaugėsi Platelių ir Germanto ežerais, grožėjosi nuo Šatrijos kalno atsiveriančiu reginiu. Rabia lankėsi mūsų miesto ir mokyklos renginiuose: stebėjo Super klasės konkursą, padėjo paruošti programą anglų kalbos dailiojo skaitymo konkursui, žiūrėjo koncertą, skirtą Motinos dienai. Ji sakė, kad jos šalyje mokykloje nebūna tiek daug renginių ir pavadino mūsų mokyklą „the most social school“( labiausiai visuomeniška mokykla).

Rabia pakvietė į mūsų klasės valandėlę Jaunimo centro savanorį iš Gruzijos Jemo. Jis mums papasakojo apie savanorystę ir paaiškino, kodėl verta būti savanoriu. Valandėlės metu turėjome atlikti įdomią užduotį. Keturiems mokiniams Jemo užrišo akis ir nuvedė juos į skirtingas klasės vietas. Mokiniai privalėjo sugrįžti į tą vietą, kuriuoje buvo iš pradžių ir užrištomis akimis sustoti pagal ūgį, o tie, kurie stebėjo, turėjo padėti savo bendraklasiams. Iš šios užduoties pasimokėme, kad reikia visada padėti kitiems savo noru. Jemo taip pat mus mokė, kad visada turėtume tikslą ir jo siektume.

Kartu su Žemaitijos kolegijos studentais būsimaisiais muzikos mokytojais Renatu ir Roku Rabia vedė integruotą anglų kalbos ir muzikos pamoką. Ji parengė įdomių užduočių, o Rokas ir Renatas mokė F. R. Davido dainos „Words“.

Mes ilgai prisiminsime paskutinę Rabios pamoką: kalbėjome apie savo svajones, rašėme laiškus patys sau, kuriuos susitarėme atplėšti po 25 metų. Po pamokos išėjome į žygį prie Ilgės ežero. Jemo organizavo mums įvairius žaidimus, visi kartu valgėme picas, linksmai leidome laiką.

Prieš keletą dienų Rabia išvyko į Turkiją: šiemet ji baigia universitetą. Netrukus ir Jemo grįš į Gruziją. Linkime jiems svajonių išsipildymo ir tikimės, kad jie mūsų nepamirš ir dar sugrįš į Lietuvą.

Irmina Lukošiutė, 7a klasė