Kovo 8-ąją duris atvėrė „Atžalyno“ kavinėlė Kovo 8-ąją – Tarptautinę moters dieną – mokytojoms buvo suorganizuota staigmena: per pertrauką progimnazijos direktoriaus jos buvo pakviestos į „Atžalyno“ kavinėlę, kur laukė gardūs užkandžiai, desertai, gėrimai, profesionalūs padavėjai ir nepakartojami pasirodymai: „Gera“ Reda, Gytis ir saksofonas, Laimingoji Skaistė ir po ilgos pertraukos vėl į sceną įžengusi jaunimo roko muzikos grupė „DC/AC“. |
|
Mokytojas sveikino ir mokinių savivaldos vaikinai. Dėkojame renginio organizatoriams ir rėmėjams: progimnazijos direktoriui Kęstučiui Saplinskui, technologijų mokytojai Jadvygai Martinkienei ir jos vadovaujamai „Dizaino studijai“, muzikos mokytojai Laimai Petrulaitienei bei 6a ir 8a klasės mokiniams. „Bendraminčiai“ |
Didžiuojamės rajoninio konkurso „Raštingiausias mokinys“ nugalėtojais! Rajoniniame diktanto konkurse „Raštingiausias mokinys“ net 4 mūsų moksleiviai tapo prizininkais. Tai Justė Joniškytė, tarp rajono penktokų užėmusi I vietą, šeštokės Eva Gečaitė ir Emilija Čėsnaitė – III vietos nugalėtojos ir Arijus Vaclovas Jonušas, tapęs II vietos laimėtoju tarp septintokų. Mokinius konkursui ruošė lietuvių k. ir lit. mokytojos Jūratė Šliažienė, Danguolė Eirošienė ir Audra Arlauskienė. Didžiuojamės savo mokinių pasiekimais!Lietuvių k. ir lit. mokytoja Audra Arlauskienė |
Kaziuko mugė Sena progimnazijos tradicija švęsti Kazimierines, organizuojant Kaziuko mugę. Šiemet ji buvo ypač gausi, graži ir linksma. Pradinukai puošėsi tautiniais rūbais. Aktų salėje prekiavo ir pirko 1–8 klasių mokiniai. Mokinių savivalda paruošė skaidres apie šią nuotaikingą ir visoje Lietuvoje švenčiamą šventę. Dėkojame mugės organizatorei pradinių klasių mokytojai Loretai Bugvilienei, jai talkinusioms 5-tų ir 6-tų klasių vadovėms, visiems kermošiaus dalyviams. „Bendraminčiai“ |
Sėkmė rajono mokinių dailės olimpiadoje Jubiliejiniame 30-ajame Lietuvos mokinių dailės olimpiados Telšių rajono savivaldybės etape kovo 1 dieną rungėsi dvi progimnazijos moksleivės iš 8b klasės. II vietą rajone užėmė Gabija Zykaitė (mokytoja L. Kaziukonė), garbingą IV vietą užėmė Greta Zdramytė (mokytoja J. Martinkienė). Džiaugiamės Jų sėkme ir nuoširdžiai didžiuojamės! Dailės mokytoja Ligita Kaziukonė |
Šeštokai dalyvavo knygos „Pranas Genys. Muziejininkas. Poetas. Mokytojas“ pristatyme „Mano didžiausias noras, troškimas – suburti Telšiuose būrelį žmonių, kurie rūpintųsi Žemaitijos senovės turtais. Šiandien laikas, ryt jau bus vėlu...“ (Pranas Genys) Kovo 1 dieną Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pasiklausyti Telšių muziejaus „Alka“ darbuotojų – ekskursijų vadovės, istorikės Janinos Bucevičės ir knygos sudarytojos, kultūrinės komunikacijos specialistės Donatos Kazlauskienės – pristatomos knygos „PRANAS GENYS. MUZIEJININKAS. POETAS. MOKYTOJAS“ susirinko didelis būrys jaunų ir brandžių miesto istorija besidominčių entuziastų. Tarp jų buvo ir mūsų progimnazijos 6b klasės mokiniai su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audra Arlauskiene. |
|
Susirinkusieji klausėsi pasakojimo apie knygos, skirtos Žemaičių muziejaus „Alka“ 90-osioms įkūrimo ir steigėjo Prano Genio 120-osioms gimimo metinėms, išleidimo procesą. Susipažino su neeiline P. Genio gyvenimo istorija, jo kūryba, drąsiais ir labai reikšmingais Telšių krašto istorijos išsaugojimo darbais. Visi galėjo kelias minutes pažaisti – pabūti muziejininkais: gavę nematytą senovinę nuotrauką, sukurti tos akimirkos istorijos hipotezę ir ją garsiai išsakyti. Susitikimas buvo labai informatyvus ir turiningas. Garbė žinoti ir suprasti P. Genio padarytą įtaką mūsų miesto istorijai. Tai žmogus, kurio vardas gerai žinomas ne tik Telšiuose, bet ir visoje Žemaitijoje: poetas, publicistas, kultūros veikėjas, vienas iš muziejaus „Alka“ įkūrėjų bei statytojų. Tragiško likimo, bet nepaprastai tvirtos, užgrūdintos valios žmogus. Kartu jis ir svajotojas, romantikas, įspaudęs ryškius, nenykstančius pėdsakus, iki šių dienų išlikusius Žemaitijos, ypač Telšių, kultūriniame gyvenime. „Bendraminčiai“ |
Gamtos tyrėjai ieškojo pavasario Ach, ta pavasario galia! Balta žiemužė traukiasi atkeldama vartus žalumai ir giedresnėms mintims. Šis jausmas kaskart vis stiprės, atpūsdamas energijos anplūdį. Nors pavasaris dar netriuškina žiemos, bet savo ženklus jau siunčia: daugiau saulės ir šilumos, ilgėja dienos, išnyksta paskutiniai sniego lopinėliai, kalasi pirmieji žiedai, pasirodo ir pirmi sparnuotų keliauninkų būriai, sugrįžę iš šiltų kraštų . |
|
Vasario 28 dieną pavasario ieškoti į Varnių regioninį parką išvyko 1a ir 2a klasių mokiniai su mokytojomis Aušra ir Loreta. Juk sakoma, kad žvalumo, puikios savijautos šaltinių reikia ieškoti bundančioje gamtoje. Tuoj prasidės blindės (kačiukų) žydėjimo metas. O kur dar pirmieji baltažiedžių snieguolyčių kyšantys žiedeliai? Laukiama ir mėlynuojančių pašlaičių nuo nuostabiųjų žibuoklių žydėjimo. Svarbus ir grįžtančių paukščių klegenimas. Aptikę pavasario požymius gamtoje, keliauninkai grįžo į Gamtos mokyklą. Pasivaišinę kvepiančia žolynų arbata, mokiniai atliko projektą „Paukščiai – pavasario pranašai“. Atlikdami užduotis užinojo, kad vasario 24 diena yra Vyturio, kitaip dar vadinamo Voveriu, Vieversiu, diena. Juk dauguma kovo mėnesio švenčių pavadintos paukščių vardais. Kovo 4 diena Varnėno diena, kovo 10-tą minima 40-ies paukščių diena, kovo 19 diena – Pempės diena, o kovo 25-oji – Gandrinės, gandro šventė. Vaikai atliko nemažai kūrybinių užduočių, dėliojo paukščių dėliones, teko vaikams rašyti net su Baltojo gandro plunksna. Stebino tai, kad raštas, parašytas plunksna, gavosi itin taisyklingas ir tvarkingas. O kaip be lietuviškosios tautosakos? Mažieji gamtos tyrinėtojai minė mįsles , klausėsi ir spėliojo paukščių balsų pamėgdžiojimų, žaidė žaidimus. Liaudies tautosaka ir gamta – tai neišsenkantys lobynai, atnešantys vis naujas patirtis. 2a klasės mokytoja Aušra Gumuliauskienė |
Pirmokų projektas „Unikalioji raidė „ė“ mokyklos mokinių varduose“ Kiekvienais metais Lietuvių kalbos dienų metu vyksta daug renginių: minėjimų, protmūšių, raiškiojo skaitymo konkursų, viktorinų ir kita. Šiemet mūsų mokykla irgi dalyvauja šioje iniciatyvoje ir prisideda prie renginių, skirtų gimtosios kalbos, jos sklaidos puoselėjimui. 1a klasės moksleiviai nutarė parengti projektą „Unikalioji raidė „ė“ mokyklos mokinių varduose“. |
|
Kodėl pasirinkome būtent šią temą? Mus sudomino Kaune 2024 m. sausio mėnesį raidei „ė“ atidengta skulptūra. Lietuvių kalboje „ė“ raidė – unikali. Ji vienintelė turinti taškelį, o jį nutrynus, gaunasi visai kita raidė. Deja, technologijų pasaulyje taškelio vis dažniau nelieka, tad siekiant jį įprasminti, Kaune Studentų skvere atidengta skulptūra „Taškas“, kurią sukūrė skulptorius Tadas Vosylius. Raidei „ė“ daugiau kaip 370 metų. Pasirodo, lietuvių rašto kalboje ji pirmą kartą pavartota evangelikų liuteronų kunigo Danieliaus Kleino 1653 m. išleistoje lotyniškai parašytoje pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje „Grammatica Litvanica“. Raidė yra iš devynių savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių (ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž). Pati dažniausia yra „ė“, gal todėl, kad ja baigiasi lietuvių moterų pavardės ir nemažai vardų. Mūsų mokykloje iš besimokančių 417 mokinių net 90 mergaičių puošiasi vardais, kuriuose yra raidė „ė“. Deja, tarp berniukų tokių vardų neturime. Daugiausiai yra vardų, kurių gale rašome „ė“, pvz. Jogailė, Gabrielė, Aušrinė, Augustė, Rusnė, Aistė, Smiltė ir kt. Vienintelis vardas su raide „ė“ pradžioje – Ėja. Šį vardą turi 1a klasės moksleivė. Yra 6 vardai, kurių viduryje rašome „ė“: Aurėja, Austėja, Alatėja, Amadėja, Lėja, Matėja. Populiariausi vardai su „ė“: Rugilė – 6, Urtė, Viltė, Eglė, Kamilė, Augustė – 5. Reti vardai vardai su „ė“: Agnetė, Anabelė, Alatėja, Amadėja, Arvilė, Matėja, Saulenė, Nerilė, Germantė, Lugnė. Daugiausiai vardų su „ė“ yra 5a, 5b ir 7a klasėse (po 8 vardus). Mažiausiai vardų su „ė“ yra 6c klasėje (3 vardai). Ketvirtadalis mūsų mokyklos mergaičių puošiasi vardais, kuriuose yra lietuviškoji „ė“. Didžiuokimės, kalbame viena iš seniausių ir gražiausių pasaulio kalbų ir puošiamės vardais, kuriuose lietuviškoji „ė“ dar gražiau suskamba. Tyrimą atliko 1a klasės mokiniai ir mokytoja Loreta Bugvilienė |
Mylėkime savo gimtąją kalbą! Anot VLKK pirmininkės V. Meiliūnaitės, „kalba pirmiausia yra žmonės. Tam, kad kalba būtų gyva, ją turi vartoti žmonės. Didžiąją įtaką lietuvių kalbai daro toli gražu ne kalbininkai, o tie, kas kiekvieną dieną kalba lietuviškai, kas mokosi lietuviškai ir tai daro iš meilės, o ne iš pareigos”. |
|
Prieš žiemos atostogas 5–8 klasių mokiniai kartu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytojomis vykdė įvairias veiklas, skirtas Lietuvių kalbos dienoms. Vasario 14 dieną 8a klasės mokiniai dalyvavo protmūšyje „Kalba – mūsų turtas“. Vasario 15 dieną vyko netradicinės pamokos – „Eilėraščių apie Lietuvą ir gimtąją kalbą raiškiojo skaitymo rytmečiai“. Mokinių ir mokytojų skaitomos bei deklamuojamos eilės atvėrė poetinį lietuvių kalbos pasaulį ir pakylėjo aukščiau kasdienybės. Taigi, tomis dienomis mūsų gimtoji kalba pačiu gražiausiu ir prasmingiausiu pavidalu pasiekė kiekvieno progimnazisto širdį, jau pasiruošusią švęsti Vasario 16-ąją. Lietuvių k. ir lit. mokytoja Jūratė Šliažienė |
Puslapis 6 iš 15